Turtinga Kražių istorija

Vietovės pavadinimas kilo nuo esą senovėje čia gyvenusio kažkokio Gražio. Gyvenvietę pirmąkart paminėjo Lietuvos Karalius Mindaugas 1253 m. Ne vienas yra girdėjęs apie garsiąsias XIX a. Kražių skerdynes bažnyčioje. Caro duotas įsakymas uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną, įkurtą XVII a., sukėlė kruviną taikių vietos gyventojų ir caro kazokų susirėmimą. Bažnyčioje yra išlikęs suolas, menantis kraupius kruvinųjų skerdynių laikus. Esą prie jo sujoję į bažnyčią kazokai pririšo savo arklius. Po to ilgai naktimis apylinkėse vaidenosi pragaro liepsnose dejuojančios kazokų sielos, apkaustytos grandinėmis.

Kražiai nuo seno – religinio ir pasaulietinio gyvenimo centras, todėl praėjęs laikas šiose vietose paliko ir kitų vertų dėmesio pėdsakų. Šalia yra garsus Medžiokalnis, kur ąžuole gyveno medžioklės ir miškų globėja dievaitė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytauto Didžiojo pavedimu pradėjo statyti pirmąją Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. XVI a. Žemaičių vyskupai Kražiuose įsteigė kunigų seminariją. Per visą Kražių gyvavimo laikotarpį statytos ir sudegė net 5 bažnyčios. Iš buvusio vienuolyno dabar likusi bažnyčia, šventoriaus tvora ir XIX a. statyta Šv. Roko koplyčia, vietinių vadinama nameliu.