Rokiškio dvaro didybė

Pradžioje tai buvęs Tyzenhauzų medžioklės dvaras, kuris taip pat buvo išnuomojamas kitiems didikams ir tik nuo 1770 m. jie perkėlė savo rezidenciją iš Baltarusijos čia ir ėmėsi naujo dvaro ir miestelio kūrimo. Dokumentuose nurodoma, kad 1792 m. jau mūrijamos ir tinkuojamos sienos iš akmenų bei plytų, o 1801 m. rūmų statyba užbaigta ir ši data garbingai iškalta akmenyje žemutinio aukšto tarpulangėje. Tai buvo klasicistinio stiliaus dviejų aukštų pastatas, kurio pirmasis aukštas skirtas svečiams ir ūkio reikmėms, o antrasis – reprezentacijai. Dvaro ansamblį šiuo metu sudaro 16 pastatų. Už dvaro rūmų 1797m įkurtas nuostabus parkas, užimantis 16ha ir gaubiantis jį iki šiol. Šalia jo įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas.

Tyzenhauzų iniciatyva mietelyje buvo pastatyti prekybos namai, viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė ir mokykla, o perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės, pasikeitė ir miestelio centro vaizdas. Centrinė miesto aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose ir Šv. Mato Evangelisto bažnyčią vakaruose. Joje ir ilsisi visų trijų dinastijų atstovai, susieti giminystės ryšiais - kunigaikščiai Krošinskiai bei grafai Tyzenhauzai ir Pšezdeckiai.

Grafams Pšezdzieckiams Rokiškis atiteko 1880m. mirus R. Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjusiai sesei, kuri 1842m. buvo ištekėjus už Aleksandro Pšezdzieckio. 1905m. jie atnaujino ir perstatė centrinį dvaro pastatą – paaukštino ir perplanavo vidaus erdves, fasadams bei interjerui suteikė lenkiško romantizmo bruožų.

Paskutiniams kilmingiems dvaro savininkams Pšezdzeckiams 1940m. pasitraukus iš Lietuvos, čia buvo perkeltas ir iki šiol tebėra Kraštotyros muziejus. Iškiliausiųjų savininkų atmintį ir nepažįstamiems lankytojam sufleruoja prieš kelis metus atrestauruoto dvaro muziejaus adresas - Tyzenhauzų alėja.